zvanukas

×zvanùkas sm. (2) varpelis, skambutis: Turėjo zvanùką nedidelį, tai su tuo zvanukù paskambina atėję į kambarį Graž. Zvanùkas lamatoja – dykos kiaulės bijo Sn. ║ žvangalas: Pririšau zvanuką prie šlejos Pns.